Pagyrimų įtaka mokinio mokymosi motyvacijai

Motyvacija – tai veiksmų bei elgesio skatinimas, dygstantis žmogaus psichikoje.

Motyvacija yra labai svarbi, nes apima labai plačią sferą: poreikius, interesus, vertybes, pažiūras, įsitikinimus. Kartu ji veikia jausmus ir emocijas, turi įtakos charakterio formavimuisi. Esant motyvacijai, nuobodulį keičia susidomėjimas, kylantis aktyvumas, energija.

Motyvai – tai yra savotiški jausmų stimuliatoriai, nukreipiantys žmogaus elgesį taip, kad būtų patenkinti kurie nors poreikiai. Teigiama, mokymosi du svarbiausi motyvai galėtų būti tokie: džiaugimasis darbu ir domėjimasis dalyku. Kuo šie motyvai stipresni, tuo vaikui lengviau sekasi mokytis.

Sėkmė yra viena iš svarbiausių motyvacijos sąlygų. Vaikui noras mokytis kyla tada, kai mokykloje jį supa gera emocinė aplinka, jei nepervargsta, dažnai patiria sėkmės ir bendradarbiavimo su kitais džiaugsmą.

Mokymosi procesas yra dvipusis: iš vienos pusės - mokytojas, iš kitos - mokinys. Šis procesas gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jeigu abu jo dalyviai deda pastangas. Be abejo, mokymasis ir jo rezultatai pirmiausia turėtų būti svarbūs pačiam mokiniui, jo tėvams.

Stebima tendencija, kad kiekvienais metais mokinių mokymosi motyvacija mažėja. Mokytojui tenka nemenkas vaidmuo ne tik perteikti mokiniui žinias, bet ir motyvuoti jį mokytis. Ką daryti mokytojui, kaip įnorinti nemotyvuotą mokinį mokytis?

Siekdami paveikti mokinių mokymosi rezultatus, mokytojai naudoja daug įvairių poveikio būdų. Tačiau, kaip teigia Richardas I. Arendsas, „nebepakanka, kad mokytojai būtų vaikams geri ir juos mylėtų, nei kad mokytų remdamiesi vien intuicija, asmeniniais polinkiais ar tradicine išmintimi. Dabartiniai mokytojai atsako už tai, kad jų mokymo būdai būtų veiksmingi“ (Arends 1998: 19). Vienas iš pačių universaliausių skatinimo mokytis būdų yra pagyrimas. Nathanielio Leeso Gage’o ir Davido C. Berlinerio teigimu, „pagyrimas yra lengviausia ir natūraliausia motyvacinė priemonė, prieinama mokytojui“ (Gage, Berliner 1994: 296). Pagyrimo fenomeną tyrė nemažai užsienio mokslininkų (Jere Brophy, Paulas C. Burnettas ir kt.), tačiau Lietuvoje dar pasigendama išsamesnių straipsnių ar tyrimų šia tema, nors akivaizdu, kad ji yra labai aktuali kasdienėje pedagoginėje praktikoje.

Mokslininkai atliko vaikų smegenų aktyvumo tyrimus, kuriais nustatė, kad ne kritika, o pagyrimas geriausiai veikia mokinių motyvaciją mokytis.

Tai kas trukdo mokytojui pagirti mokinį, jei pagyrimas yra toks efektyvus metodas motyvuojant mokinį mokytis?

Galima išskirti keletą priežasčių, kodėl mokytojai retai giria mokinius. Viena iš jų - mokytojai nerimauja, kad dažnai giriami mokiniai ateityje tikėsis būti giriami ar kitaip skatinami. Mokiniai turi norėti mokytis dėl vidinių priežasčių. Kita priežastis, kad kai kurių mokytojų nuomone, gyrimas užims per daug mokymui skirto laiko. Dar viena priežastis, kad kai kurie mokytojai mano, kad girti yra nenatūralu, nes peikimas daug greičiau sustabdo netinkamą elgesį, o giriant tinkamai besielgiantį mokinį, jo elgesys nuo to nesikeičia. Ir dar, kad daugelio mokinių pagyrimo ir mokytojų dėmesio vertas elgesys lieka nepastebėtas, nes mokytojai yra linkę labiau atkreipti dėmesį į trukdantį mokinį (Heward 2004).

Kaip, kada ir kaip dažnai mokinį girti?

Pagyrimų dažnumas gali stipriai paveikti mokinio elgesį ir jo mokymosi pasiekimus. Nuolat giriamam mokiniui gali atrodyti, kad jis viską jau yra išmokęs ir nebereikia daugiau stengtis, todėl per dažnas gyrimas kartais gali ir pakenkti jo tolesniam tobulėjimui. Tačiau kitas kraštutinumas, kai mokinys beveik niekada nesulaukia pagyrimo iš mokytojo, nėra sveikintinas reiškinys, nes dažnai pagyrimas yra vienintelis atlygis per pamoką už mokinio pastangas siekiant rezultato. Giriant galima vadovautis tokia taisykle: kuo veikla yra naujesnė, sudėtingesnė, neįprastesnė ir kelia mokiniui daugiau streso, neigiamų emocijų, tuo dažniau reikėtų jį girti, o įgavus pasitikėjimo savo jėgomis, kai mokinys pajunta, kad jam pradeda sektis, girti rečiau. Tuomet pagyrimas bus tinkamai taikomas: veiklos pradžioje palaikys teigiamas emocijas sunkiame mokiniui etape ir taip garantuos reikiamą veiklos efektyvumą, o veiklos pabaigoje taps atlygiu už ilgalaikes ir sudėtingas pastangas, nes teks ilgiau padirbėti, kol jo sulauks. Praktika rodo, kad pagyrimų retai kada būna per daug, dažniausiai jų būna per mažai. Kai mokytojas ilgą laiką mokinio negiria, visų pirma mažėja jo savivertė ir noras mokytis.

Akivaizdu, kad mokytojai turi mokėti pagirti tada, kai reikia, ir tiek, kiek reikia. Mokinius, esančius paauglystės laikotarpyje, mokytojai linkę girti kur kas mažiau dėl kartais pasitaikančios neadekvačios paauglių reakcijos į pagyrimus. Mokytojams, prieš viešai pagiriant paauglį, nederėtų pamiršti, kad kai kuriose paauglių grupėse geras mokymasis nėra vertybė. Pasak Aldonos Vaičiulienės, „priklausyti bendraamžių grupei paauglystės metais yra svarbiau nei bet kuriuo kitu amžiaus tarpsniu“ (Vaičiulienė 2004: 79). Žinant, koks reikšmingas paaugliams yra aukštas statusas jų socialinėje grupėje, tampa aišku, kodėl kai kurie paaugliai nepalankiai vertina bendraamžių akivaizdoje mokytojų jiems išsakomus pagyrimus. P. C. Burnetto atlikti tyrimai parodė, kad „69 procentai mokinių nenorėjo viešo gyrimo dėl vėliau prasidedančių bendraamžių patyčių, priekabių ir menkinimo“ (Burnett 2002: 7). Daug tyręs šį gyrimo aspektą P. C. Burnettas teigia, kad „dauguma pradinių klasių mokinių nori būti giriami viešai, o vyresni mokiniai nori būti giriami asmeniškai“ (Burnett 2001: 17). Taigi paaugliams pagyrimus reikėtų sakyti asmeniškai, kai negirdi draugai, ar pateikti juos raštu aplinkiniams neskelbiant šios informacijos pobūdžio. Mokytojas turi mokėti pagirti mokinį įvairiais būdais: viešai, privačiame pokalbyje, raštu ar kalbėdamas su tėvais. Labai svarbu gebėti įvertinti, kuris iš tų būdų konkrečioje situacijoje ir konkrečiam mokiniui tuo metu yra labiausiai priimtinas. Kaip pagyrimas bus mokinio suvoktas ir kaip jį paveiks, gali priklausyti ir nuo pagyrimo formuluotės. Sunku konkrečiai nurodyti, kaip turėtų skambėti kokybiškas pagyrimas, nes tai gali priklausyti nuo daugelio aplinkybių, tačiau reikia atkreipti dėmesį į dažniausias giriant daromas klaidas.

Kokios pagyrimų klaidos?

Viena iš pasitaikančių klaidų yra negatyvios reikšmės žodžių vartojimas. Kai sakome mokiniui, kad jis pagrojo „neblogai“ ar „visai nieko“, lyg ir bandome išreikšti teigiamą nuomonę apie jo grojimą. Vis dėlto iš šių žodžių galima įžvelgti bandymą pasakyti, kad padaryta tik kiek geriau nei blogai. Dažnai mes taip priprantame prie tokių pagyrimų, kad jie mums nebeatrodo netinkami, tačiau pritaikę tokius pat darybos principus ne tokiems įprastiems mūsų ausiai pagyrimams iš karto suvokiame jų absurdiškumą (pvz.: „Tu šiandien nebjauriai atrodai“). Todėl labai svarbu giriant vartoti tik teigiamą prasmę turinčius žodžius, kurie atspindėtų tikrąją pagyrimo esmę – sakyti tai, ką kitam būtų malonu išgirsti. Dar keisčiau nuskamba tokie pagyrimai: „Tu mane nustebinai, net nesitikėjau, kad taip gali“. Nors taip lyg ir išreiškiamas susižavėjimas pasiektais rezultatais, tačiau kartu galima įžvelgti ir susidariusią neigiamą nuomonę apie giriamojo gebėjimus, todėl tokie pagyrimai taip pat nevartotini. Kita dažna giriančiųjų klaida yra pagyrimo nukreipimas ne į giriamąjį, o į giriantįjį. Tokie pagyrimai dažniausiai pradedami žodžiais „Man patiko...“ arba „Aš manau...“ Žinoma, tie, kurie giria, dažniausiai būna autoritetingi savo dalyko žinovai, kurių nuomonė yra svarbi, vertinga ir vertinama, tačiau toks giriančiojo susireikšminimas gali daryti stiprų poveikį giriamajam – siekti ne gerų veiklos rezultatų, bet bandyti įtikti autoritetui. Taip formuluojami pagyrimai skatins mokinį įtikti mokytojui, o ne ugdyti savitą skonį, išskirtinumą, unikalumą, todėl giriant labai svarbu kalbėti apie giriamojo pasiekimus, jo veiklos rezultatus ar asmenines savybes, taip skatinant visa tai dar labiau tobulinti. Kartais mokytojai, nenorėdami pergirti mokinio, girdami dar išsako ir kritiką. Ritos Žukauskienės nuomone, „tokie teiginiai keičia bendravimo pobūdį nuo teigiamo į neigiamą ir iš tikrųjų nėra pagyrimas“ (Žukauskienė 1996: 205). Tokio tipo pagyrimas netenka pagrindinės savo prasmės – to, kuo jis daro poveikį mokiniui, t. y. skatinimo per gerąją informaciją. Kritika gali padėti tobulėti, bet ji nesuteikia tokio džiaugsmo ir pasididžiavimo jausmo kaip kad pagyrimas, todėl negali jo pakeisti tuomet, kai mokytojui svarbu sukelti teigiamas mokinio emocijas. Be to, netgi kritiką galima pateikti kaip pagyrimą. Tereikia rasti, už ką pagirti, ką norėtumėte gerinti, o po to dar pridurti, kad patobulinus tam tikrus (kiekvienu atveju nurodant konkrečiai kokius) veiklos aspektus rezultatas bus dar geresnis. Kritikavimo pagiriant būdas mažina mokinių gynybiškumą, todėl taip pateikiama informacija yra labiau priimama ir noriau panaudojama nei ta, kuri išsakoma kritinėmis pastabomis ar priekaištais. Pamoka, kurioje vyrauja mokytis padedantis vertinimas, t. y. pagiriamasis grįžtamasis ryšys, visada bus daug naudingesnė už vien kritiniais vertinimais pagrįstą pamoką.

Kokia pagyrimų nauda?

Iš tiesų, suvokus, kaip pagyrimas gali didinti mokinio mokymosi motyvaciją, gerinti mokytojo ir mokinių tarpusavio santykius, palaikyti aukštą veiklos efektyvumą, būtų svarbu pačiam mokytojui taip organizuoti mokymo procesą, kad mokinys kiekvienoje pamokoje patirtų pagyrimo džiaugsmą, o ne pasyviai laukti, kada susidarys palanki situacija pagirti. Juk, anot Vitalijos Lepeškienės, „bene svarbiausias uždavinys, kurį gali atlikti mokykla, – suteikti vaikams pasiekimo, pasisekimo džiaugsmą“ (Lepeškienė 1996: 13).

Pagyrimai padeda mokiniui suvokti savo teigiamas puses ir žinoti, kam jis yra gabus. Tai didina pasitikėjimą savimi, skatina skirti daugiau dėmesio ir laiko tuos mokytojo išskirtus gabumus lavinančiai veiklai.

Nereikia pamiršti, kad labai lengva papulti į ydingą ratą: kai mokytojas yra nepatenkintas mokinio rezultatais, mokinys patiria neigiamas emocijas, mažėja jo noras mokytis, ir tai sukelia dar didesnį mokytojo nepasitenkinimą. Mokytojai, specialiai parinktomis užduotimis ar keliamais tikslais sudarantys galimybę mokiniui padaryti pažangą ir pelnyti pagyrimą, išnaudoja teikiamą pagyrimo galią ir taip užtikrina ne tik gerus mokinio mokymosi rezultatus, bet ir malonią, draugišką mokiniui pamokos atmosferą. George’as Isaacas Brownas teigia, jog „akivaizdu, kad nėra intelektualaus išmokimo, kurio nelydėtų tam tikri jausmai, ir nėra jausmų, kur nedalyvautų protas“ (Brown 1990: 2). Vadinasi, siekdami gerų mokymosi rezultatų mokytojai turi sukurti palankų emocinį klimatą. Sue Cowley manymu, „skatinimų taikymas mokytojui padeda palaikyti gerus santykius su vaikais ir taip lengviau pasiekti, kad mokiniai gerai mokytųsi“.

Daugiau pagyrimų reikia ir jautresnės psichikos, labiau užsisklendusiems, intravertiškiems, nerimastingiems mokiniams. Jiems pagyrimai padeda greičiau atsipalaiduoti, pasijusti saugesniems pamokoje, lengviau užmegzti kontaktą su mokytoju, todėl visada reikia girti, kai pastebime, kad mokinys nusiminęs, išsigandęs, įsitempęs ar nepatenkintas. Pastebėta, kad ypač daug pagyrimų reikia žemos savivertės mokiniams. Jiems pagyrimai tampa vienu iš būdų, padedančių atgauti prarastą savivertę.

Pagyrimą sustiprina kūno kalba

Pagyrimo daromą poveikį galima sustiprinti ir tinkamai priderinta kūno kalba. Sakant pagyrimą veido išraiška turėtų būti maloni, reikėtų priartėti prie giriamojo asmens ir žiūrėti jam į akis. Psichologas Donas E. Hamachekas teigia, kad „palaikydami akių kontaktą turime daugiau galimybių įrodyti, jog sakome teisybę“ (Želvys 2007: 34). Taip pat rekomenduojama užimti tokią padėtį, kad giriančiojo ir giriamojo akys būtų viename lygyje. Ypač tai aktualu mokytojams, dirbantiems su jaunesnio amžiaus vaikais, nes dėl ūgio skirtumo „iš aukštai“ sakomi pagyrimai psichologiškai suvokiami kaip autoritetingi, svarūs, bet mažiau asmeniški ir ne tokie nuoširdūs. Pagyrimo poveikį sustiprins ir lietimas, rodantis pritarimą ar palaikymą. Tai gali būti apkabinimas ar rankos paspaudimas. Žinoma, kartais pagyrimu gali tapti ir mokytojo palankus linktelėjimas, šypsena, skirta mokiniui, ar net mirktelėjimas, bet siekiant didesnio poveikio yra labai svarbu, kad mokinys žinotų, už ką konkrečiai yra giriamas. Taip mokiniui nurodomos teisingo elgesio gairės ir jis žino, kokie jo pasiekimai sulauks pelnyto atlygio. Todėl pati paveikiausia pagyrimo forma yra ta, kai žodžiais yra nusakoma visa tai, kas, pedagogo manymu, yra verta pagyrimo.

Kas lemia efektyvų pagyrimą?

Siekiant kuo efektyvesnio pagyrimo, reikia atsižvelgti į daugelį aspektų. Ar pagyrimas iš tiesų duos laukiamų rezultatų, gali priklausyti nuo daugelio veiksnių: giriamojo asmenybės, amžiaus, paties giriančiojo ypatumų, statuso, tarpusavio santykių, pagyrimų dažnumo ir pan. Visada didesnį poveikį turi netikėtas pagyrimas. Netikėtumo momentas gali būti susietas tiek su laiku, tiek su pateikimo forma, tiek su pagyrimo turiniu. Yra tokių pagyrimų, kurių žmogus neužmiršta visą gyvenimą, ir akivaizdu, kad jie labai stipriai paveikia jo elgesį, sprendimus ir pasiekimus.

Dauguma mokytojų norėdami, kad jų mokiniai daugiau pasiektų ar tiesiog dėl nesugebėjimo atrasti ryšio su mokiniais apipila juos nuolatine kritika, moralizavimu.

Kaip teigia psichologai, geri žodžiai vaiką augina labiau nei barimas. Juk ir suaugusiam žmogui malonu, kai jį pagiria, jam padėkoja. Pastebėta, kad dažniau giriami vaikai tampa ramesni, klusnesni, daugiau bendrauja, labiau pasitiki savimi, išdrįsta išsakyti savo nuomonę. Dažnai mokytojai bijo pagirti savo mokinį „nepelnytai" arba per daug neišlepinti jį pagyrimais. Tačiau papildomas pagyrimas nepakenks mokiniui.

Mokytojai, kurie pastebi daugiau teigiamų dalykų savo mokiniuose ir už tai juos dažniau pagiria, pasidžiaugia jų mokymosi rezultatais, padaryta pažanga, labiau jaučia pasitenkinimą ir savo darbu bei artimesniais ir šiltesniais santykiais su mokiniais.

Mokinys turi būti giriamas už pastangas ir įdėtą darbą, o ne už gebėjimus ir intelektą, kuriuo jį apdovanojo gamta. Pagyrimo funkcija - perduoti vaikui žinią, kad mokytojas mato jo galimybes ir tiki jo sėkme.

Frazės, padedančios mokiniui:

* Čia tai bent padirbėta!

* Tavo darbas mane taip nudžiugino!

* Kiekvienam pasitaiko suklysti.

* Nesisielok. Galėsi pasitaisyti, jei tik norėsi.

* Ne vien testų rezultatai padeda žmogui tapti tuo, kuo jis nori tapti.

* Ir suaugusieji klysta.

* Pasistenk. Aš tavim tikiu!

* Tu darai didžiulę pažangą. Nesustok!

* Tai nėra lengva, bet aš tikiu, kad anksčiau ar vėliau tau pavyks.

* Aš tau padėsiu.

* Būkite geresni vienas kitam.

Vienas pagrindinių mokytojų tikslų yra padėti mokiniams tapti motyvuotiems. Nuoširdus pagyrimas suteikia mokiniams galimybę realiai suprasti savo pranašumus ir trūkumus. Tam, kad mokiniai galėtų jaustis stiprūs, pasitikintys ir nepriklausomi, jie turi girdėti nuoširdžius įvertinimus, pagyrimus ir paskatinimus.

Veiksmingas pagyrimas išryškina mokinio pastangas, o ne tai, ką mokinys pasiekė. Mokytojų sakomi nuoširdūs pagyrimai, kurie yra tikslūs, spontaniški ir tikrai pelnyti, skatina mokinius nuolatos mokytis ir sumažina mokinių tarpusavio konkurenciją.

Mokinio mokymosi motyvacija priklauso tiek nuo paties mokinio, tiek nuo jį supančios aplinkos. Mokytojo užduotis – pasirūpinti mokinio emociniu saugumu klasėje ir įkvėpti jį siekti užsibrėžtų tikslų.

LITERATŪRA

Arends, R. I. Mokomės mokyti. Vilnius: Margi raštai, 1998.

Brophy, J. Teacher praise: a functional analysis. Rewiev of Educational Research, 1981, Vol. 51, p. 5–32.

Brown, G. I. Human Teaching for Human Learning. New York: The Viking Press, 1990.

Burnett, P. C. Elementary students’ preferences for teacher praise. Journal of Classroom Interaction,

2001, Vol. 36(1), p. 16–23.

Burnett, P. C. Teacher praise and feedback and students’ perceptions of the classroom environment.

Educational Psychology, 2002, Vol. 22(1), p. 5–16.

Cameron, J.; Pierce, W. D. The debate about rewards and intrinisic motivation: Protests and accusations

do not alter the results. Review of Educational Research, 1996, Vol. 66, p. 39–51.

Cowley, S. Mokymo klinika. Vilnius: Tyto alba, 2006.

Gage, N. L.; Berliner, D. C. Pedagoginė psichologija. Vilnius: Alma littera, 1994.

Hamachek, D. E. Encounters with Others. New York: Holt, Rinehart and Winston, 1982.

Heward, W. L. The Power of Teacher Praise [interaktyvus]. Utah Special Educator, 2004. Prieiga per

internetą: < http://essentialeducator. org/?p-3028 > [žiūrėta 2013 08 28].

Lepeškienė, V. Humanistinis ugdymas mokykloje. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996.

Vaičiulienė, A. Paauglio psichologija. Vilnius: Presvika, 2004.

Želvys, R. Bendravimo psichologija. Vilnius: Margi raštai, 2007.

Žukauskienė, R. Raidos psichologija. Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1996.

101 PAGYRIMAS MOKINIUI

Šaunuolis! Bravo! Neįtikėtina! Puiku! Šaunu! Gerai! Liuks! Labai gerai! Žinojau, kad sugebėsi! Tau pavyko! Fantastika! Auksas, o ne vaikas! Puikiai pavyko! Super! Tu tiesiog nuostabus! Gerai padarei! Atlikai puikiai! Nepakartojama! Gerai atlikta! Žinojau, kad tau pavyks! Aš tavimi didžiuojuosi! Nuostabu! Tau puikiai sekasi! Gražu! Neįtikėtina! Tu fantastiškas! Valio tau! Kaip gražu! Kaip protingai padaryta! Tu mano didvyris! Tu unikalus! Tu toks vienintelis! Niekas tavęs negali sustabdyti! Tu esi nugalėtojas! Tau sekasi! Tu laimėjai! Tu esi neįkainuojamas! Tu mokyklos turtas! Fantastiškas darbas! Bingo! Tu gerai išmokai! Tavo elgesys – pavyzdys kitiems! Tu augi! Tu sparčiai tobulėji! Tu geras draugas! Tu draugiškas! Aš tave gerbiu! Teisingas žingsnis! Tu esi mano džiaugsmas! Tu esi lobis! Tegu tik gražūs žodžiai sklinda iš tavo lūpų! Tikras vikruolis! Negaliu atsistebėti! Triskart valio! Tu rūpestingas! Atlikai kuo puikiausiai! Tu jėga! Kaip gera girdėti! Tu labai stengeisi! Kaip išradingai atlikai! Neprilygstamas rezultatas! Tu nesulaikomas! Kaip didinga! Kaip kilnu! Tiesiai į dešimtuką! Koks tu įdomus! Pavarai! Pirmyn, tik pirmyn! Tu augi mano akyse! Koks tu atsakingas! Na ir vaizduotė! Kaip gera, kad išklausei! Neprilygstama! Tu toks veržlus! Tu viską gali! Tu mane džiugini! Tu puikiai pasidarbavai! Tavo rezultatai džiugina! Kaip gražiai papasakojai! Tu reikšmingas! Padarei ryžtingą žingsnį! Giriu! Viską tu sugebi! Viską tu gali! Tu esi komandos dalis! Tu esi savarankiškas! Aš tavimi pasitikiu! Puikiai pastebėta! Puiku, pirmyn! Tau tikrai pavyks! Tu mokyklos džiaugsmas! Kietuolis! Man patinka kaip tu kalbi! Džiaugiuosi turėdama tokį mokinį! Puiki pažanga! Rezultatais džiugini! Rezultatais maloniai nustebinai! Aš džiaugiuosi tavo ženklia pažanga! Man malonu matyti tavo pastangas! Tiesiog fantastika! Jei nori - gali!