Mokykla turi suteikti vaikams troškimą gyventi, turi pasiūlyti paramą ir pagrindą po kojom tuo gyvenimo periodu, kai susilpnėję jų ryšiai su tėvais ir šeima.
S Freud, 1910
Visiems, kas gaus šį laišką:
Marija nekenčia mokyklos. Eiti į mokyklą – nėra tai, ką ji mėgsta daryti. Nesvarbu, kaip sunkiai ji stengiasi, viskas, ką ji bedarytų, nesiseka. Ji pavargo bandyti. Mokytojai pyksta, kai ji neatlieka užduoties. Vaikai juokiasi iš jos ir vadina kvaila. Marija nebegali normaliai galvoti. Praeitą naktį ji praverkė. Aš galiu pasakyti, kiek skausmo yra jos akyse. Kodėl kiti to nemato?
Ji pabėgs ir pradės gyvenimą iš naujo. Galbūt, ji gali susirasti naujų draugų, kurie neatstums jos. Galbūt, ji gali atrasti ką nors, ką ji gali daryti teisingai. Marija yra pavargusi nuo skausmo. Jai baisu, ji jaučia neviltį. Ar nori kas nors jai padėti? Marija žino, ji bus didžiulė našta kiekvienam. Marija nebegali daugiau to pakelti. Jos greit nebebus. Ji neturi draugų, su kuo galėtų pasidalinti skausmu. Marija negali susitvarkyti su nesėkmėmis ir atmetimu. Marijai reikia taip nedaug, kad būtų laiminga.
Mano vardas Marija
KRIZĖ GALI IŠTIKTI KIEKVIENĄ
Nuo gyvenimo sukrėtimų nesame apsaugotas nė vienas. Dažniausi paauglių krizių šaltiniai:
- Problemos šeimoje: tėvų skyrybos, nesantaika (problemiški santykiai su abiem tėvais ar vienu iš jų).
- Problemiški santykiai su bendraamžiais.
- Nesėkmės moksle.
- Vertybių ar artimų žmonių praradimas.
- Patirtas pažeminimas ar nusivylimas savimi.
VAIKŲ IR PAAUGLIŲ SAVIŽUDYBIŲ YPATUMAI
Dauguma žmonių netiki, kad vaikas ar jaunuolis gali žudytis. Dažniausiai šeima įvykį neigia, sako, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas ar į savižudybę panašus elgesys, o ne suicidinis mėginimas. Visgi vaikai žudosi. Nors savižudybės yra retas reiškinys tarp vaikų iki 12-os metų, bet vis dėlto jos yra dažnesnės, nei dauguma žmonių įsivaizduoja.
Palyginti retai vaikai nusižudo, dažniau mėgina nusižudyti, dar dažniau galvoja apie savižudybę.
Apibendrinant vaikų savižudybes, svarbu atsižvelgti į vaiko sąmoningumą ir mirties supratimą. Skirtingo amžiaus vaikai mirtį suvokia skirtingai.
- Vaikai iki 7 metų suvokia mirtį kaip laikiną, todėl gali pamėginti „truputį numirti“.
- 7 – 12 metų vaikai mirtį suvokia kaip personifikuotą ir laikiną; mirtį lemia išorinės priežastys.
- 12 metų vaikai – jauni paaugliai – jau suvokia mirtį kaip gyvenimo pabaigą; mirtį lemia vidiniai biologiniai procesai.
- Netgi vyresni paaugliai gali klaidingai suprasti mirtį.
SAVIŽUDYBĖS ĮSPĖJAMIEJI ŽENKLAI
Elgesio pakitimai:
- Agresyvus tampa pabrėžtinai socialus, mandagus, o geras tampa agresyvus ir pan.
- Žalingų įpročių, kurių nebuvo anksčiau, atsiradimas arba jų sustiprėjimas.
- Asmenybės destrukcija ir asocialaus elgesio atsiradimas (beprasmiškai rizikuoja, pavagia, nuvaro mašiną ar pan.).
Kalbėjimas apie mirtį, beprasmiškumą gyventi
- Tiesiog plepėjimas apie mirtį (neviltis dėl problemų sprendimo, beprasmiškas gyvenimas, geriau būtų mirti ir pan.)
Gestų kalba (rodo gestą, kaip galima nusižudyti: perbraukia po kaklu, rodo, kaip galima pasikarti ar pan.)
Grasinimas (kai numirsiu, tada žinosit!)
Bandymas
Duok tai, ką turi. Tu net neįsivaizduoji, kaip tai gali būti reikalinga žmogui.
Henris Vodsvertas Longfelas
KAIP PADĖTI
Parodyti nuoširdų susidomėjimą
Padedant krizę išgyvenančiam žmogui, svarbiausia mažinti jo emocinę įtampą: jam reikia išsikalbėti, išreikšti savo jausmus.
Išklausyti
Leiskite žmogui kalbėti. Dažnai jis jaučia pyktį, gėdą, kaltę. Išklausykite ir supraskite jį.
Neskubėkite vertinti ir teisti
Venkite priklausomybės
Nesiimkite atsakomybės už jo veiksmus.
Ieškokite pagalbos
Kreipkitės į specialistus. Suburkite visus pasiruošusius padėti žmones.
NIEKADA NEŽADĖKITE LAIKYTI PASLAPTYJE SAVIŽUDYBĖS KETINIMO.
Jeigu įvyko savižudybė arba buvo bandyta nusižudyti – būtina pranešti mokyklos savižudybės prevencijos komandai arba kviesti specialistus iš Vilniaus psichologinės pedagoginės tarnybos telefonu 8 52 650908.
Ir dar...
MITAI IR FAKTAI APIE SAVIŽUDYBES:
Mitas: Žmonės, kurie kalba apie savižudybę, nesižudo.
Faktas: 80% nusižudžiusiųjų aiškiai įspėjo apie savo ketinimus. Į žmones, kurie kalba apie savižudybę, turi būti žiūrima rimtai. Jie siekia ne tik dėmesio, jie PRAŠO PAGALBOS.
Mitas: Kalbos apie savižudybę gali paskatinti mintį taip elgtis.
Faktas: Kalbėjimas apie savižudybę nepaskatins žmogaus aktyviems veiksmams. Atvirkščiai, tai duos galimybę kalbėti apie jausmus.
Mitas: Savižudžiai yra psichiškai nesveiki žmonės.
Faktas: Šimtų savižudžių tyrimai rodo, kad, nors savižudis ir yra be galo nelaimingas, jis nebūtinai turi būti psichiškai nesveikas.
TIK FAKTAI:
Faktas: Savižudybė yra vyraujanti paauglių mirties priežastis.
Faktas: Kiekvienam nusižudžiusiam suaugusiajam tenka vienas bandymas nusižudyti. Kiekvienam nusižudžiusiam paaugliui tenka dešimt bandymų.
Faktas: Žmogus, kartą bandęs žudytis, gali bandyti vėl, jei jam nebus suteikta pagalba įveikiant krizę.
Faktas: Kartais paaugliai slepia savo skausmą po pykčio ar žiaurumo kauke. Jie rizikuoja ar elgiasi destruktyviai, bandydami pabėgti nuo situacijos ar pakeisti ją.
SAVIŽUDYBĖ YRA PROCESAS, o ne netikėtas įvykis.
parengta vadovaujantis Vilniaus miesto psichologinės pedagoginės tarnybos rekomendacijomis
